vienjėgis

vienjė̃gis, -ė adj. (2) NdŽ turintis tiek pat jėgos, pajėgumo: Mano arkliai vienjėgiai, tai vienodai patraukia Smn. Didieji vaikai nužiūri du vienjėgiu mažiuku ir kiekvienam atskirai pašnibžda į ausį: – Eik su anuom vaiku ristynių M.Katk.